Rytų partnerystė

Sukurta 2014.02.17 / Atnaujinta 2019.01.24 14:55

Rytų partnerystė – bendrą ateitį kuriame kartu

Pasiekusi pagrindinius savo užsienio politikos tikslus po Nepriklausomybės atkūrimo – tapusi pilnateise Europos Sąjungos (ES) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) nare – Lietuva aktyviai padeda kitoms Rytų Europos valstybėms jų euroatlantinės integracijos kelyje. Šešios jų – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Sakartvelas (Gruzija), Moldova ir Ukraina – savo europinius siekius įgyvendina per Rytų partnerystę (angl. – Eastern Partnership).

Geri kaimyniniai santykiai su šiomis šalimis, dar vadinamomis Rytų partnerėmis, ir visapusiška parama joms įgyvendinant plačias politines, ekonomines ir socialines reformas – nuoseklus Lietuvos užsienio politikos prioritetas.

Oficialiai pradėta 2009 metų gegužės 7 d. Prahoje (Čekijos Respublika) vykusiame pirmajame Rytų partnerystės viršūnių susitikime ir atitinkamai sustiprinta vėliau vykusiuose viršūnių susitikimuose Varšuvoje (Lenkija) (2011 m. rugsėjo 27–28 d.), Vilniuje (Lietuva) (2013 m. lapkričio 28–29 d.), Rygoje (Latvija) (2015 m. gegužės 21–22 d.) ir Briuselyje  (2017 m. lapkričio 24 d.), šiuo metu Rytų partnerystė yra tapusi visaverte ES politika, kurios tikslas – ES ir jos rytinių kaimynių politinė asociacija ir ekonominė integracija. Kiekviena iš kaimynių yra laisva pasirinkti savo santykių su ES ambicijos lygį ir juose siekiamus tikslus. Lietuva aktyviai palaiko ambicingiausių partnerių siekį ateityje tapti pilnateisėmis ES ir NATO narėmis.

Bendradarbiavimas Rytų partnerystės rėmuose vykdomas dvišaliu ir daugiašaliu pagrindais. Dvišaliai santykiai – tai santykiai tarp ES ir konkrečios Rytų Europos valstybės. Daugiašalis bendradarbiavimas vienu metu apima ES institucijas, visas 6 partneres ir 28 ES valstybes nares.

Dvišalis bendradarbiavimas

Daugiašalis bendradarbiavimas

Siekdamos sustiprinti tuometinį dvišalį bendradarbiavimą, perimant gerąją vieni kitų patirtį, Prahos viršūnių susitikime buvo nuspręsta pradėti bendradarbiauti ir daugiašaliu pagrindu.

Daugiašalis bendradarbiavimas apima reguliarius valstybių ir vyriausybių vadovų, ministrų, vyresniųjų pareigūnų ir ekspertų lygio susitikimus, kuriuose, greta ES institucijų ir visų 6 partnerių, dalyvauja ir 28 ES valstybės narės.

Didžioji dauguma susitikimų vyksta Briuselyje (Belgija), tačiau vis daugiau jų rengiama ir Rytų partnerystės valstybėse bei ES valstybėse narėse. Susitikimams pirmininkauja ir jų sekretoriato funkciją atlieka ES institucijos (Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos Komisija).

Rytų partnerystės Briuselio viršūnių susitikime nuspręsta sustiprinti ES dialogą su 3 Asociacijos susitarimus pasirašiusiomis Rytų partnerėmis (taip vadinamu Asocijuotu Trejetu) ir taip prisidėti prie greitesnio ir efektyvesnio šių susitarimų ir su tuo susijusių reformų įgyvendinimo. Lietuva tvirtai remia šį dialogą ir pripažįsta jo pridėtinę vertę.
Rytų partnerystės Briuselio viršūnių susitikime taip pat buvo patvirtintas ambicingas „20 uždavinių iki 2020 m.“ sąrašas („20 Deliverables for 2020”).  Šiais 20 uždavinių siekiama apčiuopiamai pagerinti piliečių regione gyvenimą, prisidedant prie stipresnės ekonomikos, geresnio valdymo, jungčių su ES ir stipresnės visuomenės kūrimo.
2018 m. spalio mėn. ES institucijos parengė „20 uždavinių 2020 m.“ įgyvendinimo ataskaitą.
Lietuvos institucijos aktyviai dalyvauja įgyvendinant „20 uždavinių iki 2020 m.“ ir kitas iniciatyvas Rytų partnerystės rėmuose. Jų veikla koordinuojama ir gerosiomis patirtimis keičiamasi Tarpinstitucinėje darbo grupėje Rytų partnerystės politikos įgyvendinimui koordinuoti.

 

Daugiau informacijos Europos išorinių veiksmų tarnybos svetainėje

Naujienlaiškio prenumerata